Save atradau statybose
Ona Januškevičiūtė, architektė, interjero dizainerė, paveldosaugininkė, baldų dizaino konkurso laureatė, architektūros ir dizaino studijos „Novarchis“ įkūrėja
O. Januškevičūtė įgijusi net tris aukštojo mokslo diplomus: pirmiausia studijavo dizainą Vilniaus dailės akademijoje, po kurio laiko – architektūrą ten pat, o nusprendusi, kad mokslų per daug nebus, Vilniaus universitete baigė ir paveldosaugą, kad išmanytų apie paveldinius pastatus.
„Projektuoju namus, kuriu sklypų apželdinimo projektus, interjerus, individualius baldus. Siekdama, kad projektai būtų tiksliai ir kokybiškai įgyvendinti, vykdau autorinę architektūrinę jų priežiūrą“, – architektė pristato „Novarchis“ veiklą. Kartais O. Januškevičiūtei dėl to netgi tenka pasibarti su statybų darbų vykdytojais, tačiau iš pažiūros trapi trisdešimtmetė mergina nesibaimina būti griežta ir reikli.
Onos vardą jai išrinko mama, sekdama šeimos tradicija. Ona gavo senelės vardą. Vardadienį O. Januškevičiūtė švenčia noriau ir džiugiau nei gimtadienį: ,,Gimiau tarp šv. Kalėdų ir Naujųjų metų. Man tai šiltos ir jaukios šeimos šventės, todėl nesinori į šį laikotarpį dar kažką įterpti. Labai myliu miškus, ežerus, jūrą, upes – nuostabią Lietuvos gamtą. Liepos mėnuo puikiai tinka iškyloms, tad vardadienį švenčiu gamtoje.“
Statybininkė su sijonu
Architektė, interjero dizainerė arba, kaip pati sako, statybininkė su sijonu Ona Januškevičiūtė jau nuo pat pradžių dirba vyriškame kolektyve. Ir ne tik dirba, tačiau jos žodis yra paskutinis, ji vadovauja būtent vyrams.
„Aš jaučiu labai didelę meilę savo darbui, nuo to jausmo ir prasidėjo mano karjera. Visas pasaulis dabar kinta ir sunku pasakyti, ar tai tik vyriška, ar tik moteriška profesija”, - pokalbį pradedame su jauna ir žavinga verslininke.
„Gimiau mylėdama namus, statybas, architektūrą. Senelis turėjo plytų fabriką, tėvai glaudžiai susiję su nekilnojamuoju turtu ir statybomis, tad man visa tai jau natūraliai yra įaugę į kraują”, - pasakojo ji.
Kitos moterys save realizuoja šeimoje, kulinarijoje, gėlynuose, tuo metu Ona save atrado architektūroje ir statybose: „Mano laimės formulė yra dirbti mylimą darbą, o tai man padeda gilintis į tai, ką aš darau.
Kiekvienas projektas vis kitoks, o tai man duoda naujų jėgų. Pavyzdžiui, dirbant statybose atrandu naujų technikų, patys statybininkai praplečia mano akiratį”.
Vyrų valdomoje Lietuvos verslo aplinkoje moterims vis dar sunku išsikovoti vietą savo plėtojamai veiklai. Vis dėlto šalyje netrūksta iniciatyvų, įrodančių, kad klestinčiomis verslininkėmis gali būti ir moterys, o džiaugsmą teikianti veikla – nebūtinai vyrų prerogatyva. Vienas tokių pavyzdžių – architektė Ona Januškevičiūtė, vadovaujanti Vilniuje veikiančiai architektūros studijai „Novarchis“.
Svajonės apie architektūra, tapusios verslu
„Manyti, kad moterys negali suvaldyti didelių projektų, vadovauti išskirtinai vyriškam kolektyvui ar plėtoti sėkmingą veiklą, yra mažų mažiausiai klaidinga“, – teigia 29-erių vilnietė. Ji gerai žino, kad nei lytis, nei amžius nėra kliūtis siekti svajonės.
Žiūrint į optimizmo ir energijos nestokojančią moterį, tėvų peršamą teisininkės karjerą iškeitusią į architektės duoną, apima nuoširdus džiaugsmas. Džiaugsmas, lydintis tave kiekvieną kartą sutikus žmogų, kuris gyvenime atrado savo kelią ir pašaukimą.
„Kiek save prisimenu, visada norėjau būti architektė. Priešingai nei kiti kiemo vaikai, kurie pirko lėles ir kareivėlius, aš taupiau plytoms, iš kurių ateityje norėjau pastatyti nuosavą namą. Labai norėjau būti panaši į prosenelį, valdžiusį Plungės plytų fabriką“, – dalijasi vaikystės prisiminimais O. Januškevičiūtė.
Projektuoti tokias širmas architektę ir dizainerę Oną Januškevičiūtę įkvėpė origamis – japonų lankstiniai iš kartono. Nors pagrindinė šio interjero elemento paskirtis – pridengti, atskirti dalį erdvės, tačiau vien tuo menininkė neapsiribojo. Ji padidino širmos galimybes, t. y. joje įkomponavo lentynas ir akcentavo dekoratyviąją funkciją – pagyvinti interjerą, pabrėžti jo stilių.
Kokiu tikslu pradėtos naudoti širmos, šiandien niekas negali pasakyti. Galbūt visai ne buitiniu. Manoma, kad jų paskirtis buvo sakralinė: širmomis siekta simboliškai atskirti dvasinį ir fizinį pasaulį. Ir tik laikui bėgant išryškėjo praktiškasis pradas. Šiandien mūsų interjeruose širmų nėra labai daug, todėl jos visada atrodo originaliai, naujai, turi daug neišnaudotų galimybių. O. Januškevičiūtė tai ir siekė atskleisti, eksperimentuodama su modernaus stiliaus širmų formomis, spalvų gama, dekoru, medžiagomis.
Pasak menininkės, širma tampa būtinybe, kai atviroje erdvėje tenka atskirti zonas: virtuvę – nuo valgomojo, poilsio zoną – nuo vaikų žaidimo ar darbo vietos. Šalia pagrindinės – atskiriamosios, slepiamosios – funkcijos architektės projektuotos širmos atlieka ir papildomų: drauge tai funkcionalios lentynos, kur patogu sudėlioti įvairius reikalingus daiktus, kad jie būtų po ranka.
